valsčionis

valsčiónis, -ė (plg. l. włościanin) smob. (1) NdŽ, KŽ, Skr, Tj; M, valsčionìs, -iẽs (-io NdŽ) (3) Rtr, NdŽ, KŽ 1. P, S.Dauk, I, Gmž, K.Būg, Š, Rtr, FrnW, NdŽ, KŽ, Tj, LTR(Mrk) žr. valstietis 1: Dovanos: žąsys, vištos, gaidys, linai, verpalai, kiaušiai, dienos darbymetė, kurius valsčionys ponui duoda, vadinas ilgės JI522. Todėl visai nestebėtina, kad valsčionys kreiva akia žiūri į valstybės tiesas VŽ1905,87. Ponas sukvietė valsčiónis į prašmintinį J. Sudėjo valsčionys rudenį pas poną daugybę mokesčių Brt. Tuokart tie patys valsčiónys greitai traukės iš kelio ir nusimovę kepures savo kloniojos ponuo BM363(Pkl). Su kazokais anie liuob apsimušti gerokai valsčiónys už tą tikėjimą Vž. Nuog 1863 m. valsčionys yra neapykantoj su ponais A1883,143. Žmonės valsčionys, sekdami bajorų paveikslą, lenkiškai kalba TS1898,3. Valsčionys atlieka baudžiavą paprastąją ir kitą, pridurminę vadinamą LTI111(Bs). Malvina taip pat ne valsčionė, o šlėktaitė. Tačiau ji, kaip ir visi Bytautai, maža kuo skiriasi nuo valstiečių V.Myk-Put. Lietuvos valstybėje laukininkams ilgainiui prigijo valstiečių, arba valsčionių, vardas rš. 2. KŽ valsčiaus gyventojas.